Visuomenės sveikatos specialistas informuoja
 
 
Visuomenės sveikatos specialistas informuoja
 
 
 
 
  •   

    Profesinė sveikata darbo vietoje

    Higienos instituto duomenimis 2015 m. Lietuvoje buvo nustatyta 437 profesinių ligų atvejai (2014 m. 474 atvejai). Daugiausiai profesinių ligų užregistruojama dėl fizikinių (vibracija, triukšmas) bei ergonominių (darbo poza, pasikartojantis darbas, krovinių kėlimas) veiksnių. Vyrams profesinės ligos diagnozuojamos dažniau nei moterims.

    57,2 proc. profesinių ligų nustatyta 55 - 64 metų amžiaus asmenims, turintiems 25 - 34 m. darbo stažą. Kviečiame susipažinti su pagrindiniais ergonominiais veiksniais darbe, kurie turi įtakos sveikatai.

     

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Vilniaus maudyklų vandens kokybė gera

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad įvertinus dviejų ežerų (Salotės ir Žaliųjų) bei Neries upės (I ir II Valakupių ir Žirmūnų)  maudyklų vandens mikrobiologinę taršą nustatyta, kad maudyklų vandens kokybės tyrimai atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Mikrobiologinius tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Gyventojai gali ramiai maudytis minėtose maudyklose nebijant užsikrėtimo pavojaus. Vandens kokybės tyrimai bus atliekami visą vasarą kas dvi savaites. Atsiradus pakitimams, gyventojai bus informuojami. Taip pat informuojama, kad minėtuose Vilniaus paplūdimiuose visą vasarą budės gelbėtojai, pasirengę suteikti gyventojams pirmąją pagalbą.

     

     

    Informaciją parengė VŠĮ Šeškinės poliklinikos IKT visuomenės sveikatos specialistė Ilona Prašmuntienė pagal:

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Kokliušas - liga, kuri vis dar registruojama mūsų šalyje

    Kokliušas gali būti pavojinga liga ypač vaikams ir kūdikiams. Ligos pradžioje kokliušą sunku atskirti nuo kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Kokliušas yra infekcinė liga, kuri valdoma skiepais, tačiau ši liga vis dar registruojama mūsų šalyje.

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Birželio 14-oji Pasaulinė kraujo donoro diena

    Birželio 14 d. minima Pasaulinė kraujo donorų diena. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintos kraujo donorystės svarbą. Taip pat siekiama padėkoti donorams, kurie gelbėja gyvybes aukodami kraujo.

     

    Higienos instituto duomenimis, neatlygintinos savanorystės skaičius Lietuvoje didėja. Per penkis šių metų mėnesius iš 43,5 tūkst. kraujo ar jo sudėtinių dalių davimų neatlyginti buvo net 86 procentai ir, palyginus su 2015 m. tuo pačiu laiku, neatlygintinų davimų padaugėjo 14 procentų (plačiau apie tai galite sužinoti paspaudę šią nuorodą http://www.hi.lt/news/1069/998/Lietuvoje-kraujo-aukojama-dazniau-nei-tiketasi.html).

     

    Norintieji neatlygintai paaukoti kraujo ar jo sudėtinių dalių gali kreiptis į Nacionalinį kraujo donorystės centrą arba į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo Centrą, kur jums bus paaiškinta donorystės tvarka. Primename, kad neatlygintinos kraujo donorystės savanoriais gali tapti asmenys, kurių amžius 18-65 m. bei sveria ne mažiau, nei 50 kg. Taip pat kraujo ar jo sudėtinių dalių donorais negali tapti asmenys, sergantys tam tikromis lėtinėmis ar infekcinėmis ligomis, dėl kurių konsultuos kraujo donorystės centre esantis gydytojas.

    Kontaktai:

    Nacionalinis kraujo centras nemokamas tel.: 880000003 , www.kraujodonorystė.lt

    Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo Centras

    tel.: 867600078 arba 868862707, www.tavokraujas.lt

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Gegužės 31-oji Pasaulinė diena be tabako

    Gegužės 31-oji - Pasaulinė diena be tabako. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į rūkymo sukeliamas problemas. Šiandien visoje Lietuvoje nuo 12 val. vyks akcija ,,Obuolys vietoj cigaretės", kurios metu rūkančiųjų cigaretės bus keičiamos į obuolius, kaip sveikesnio gyvenimo pasirinkimą!

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    ŽPV infekcija

    Ar žinojote, kad net 80 procentų  gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia ŽPV virusas?

    2008 metais mokslininkas H. Zur Hausenas gavo Nobelio premijos apdovanojimą medicinos srityje už tai, kad įrodė, jog gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV viruso infekcija organizme. Šiandien, gimdos kaklelio vėžys nėra paslaptinga liga, kurią sunku anksti diagnozuoti ar nuo jos nebūtų prevencinių priemonių. Citologinis tepinėlis (PAP testas), skiepai nuo ŽPV infekcijos bei teisinga lytinė elgsena – tai būdai, kurie padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio (arba nustatyti vėžį ankstyvose stadijose).

    MIELOS MOTERYS, NEPAMIRŠKITE LAIKU PASIRŪPINTI SAVO SVEIKATA!

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Parkinsono liga

    Parkinsono liga susergama 50-60 metų, tačiau vis dažniau ši liga diagnozuojama ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Klaidingai manoma, kad Parkinsono liga tai nuosprendis visam gyvenimui. Taikant medikamentinį gydymą, mankštinantis bei  nepasiduodant depresijai galima  ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir atitolinti ligos progresavimą.  

    Sužinokite apie Parkinsono ligą daugiau.

     

     

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Poliklinikoje vykdomos prevencinės programos

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Balandžio 7 -oji diena - Pasaulinė sveikatos diena

    Kasmet balandžio 7-ąją yra minima Pasaulinė sveikatos diena. Šiais metais siekiama atkreipti dėmesį į diabeto problemą, kadangi vis daugiau žmonių susiduria su šia klastinga liga. Viena iš pagrindinių cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinės pėdos opos.

    Plačiau apie cukrinį diabetą ir diabetinės pėdos priežiūrą sužinosite paskaitę informaciją pateiktą nuotraukose.  

     

    Rūpinkitės savo sveikata!

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Alergija. Ką daryti ?

    Užplūdus šilumai prasideda augalų žydėjimo metas. Daugumai tai labai gražus periodas, tačiau alergiškiems žmonėms žiedadulkės sukelia nemažai sveikatos sutrikimų. Kviečiame susipažinti su patarimais kaip padėti sau augalų žydėjimo laikotarpiu bei daugiau sužinoti apie kryžmines alergines reakcijas.

     

    Būkite sveiki! 

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    15 faktų apie tuberkuliozę

    KĄ TURIU ŽINOTI APIE TUBERKULIOZĘ?

    Kasmet kovo 24 –ąją yra minima pasaulinė tuberkuliozės diena. Šia diena siekiama atkreipti mūsų visų dėmesį į klastingą, pavojingą ir pasižyminčią ypač dideliu sergamumu ligą.

    1 faktas 2007 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninis biuras Lietuvą priskyrė labiausiai tuberkuliozės pažeistoms Europos šalims.

    2 faktas 2012 m. Lietuvoje buvo užregistruotas 1781 asmuo, sergantis tuberkulioze. Iš jų plaučių tuberkulioze sirgo 1274 asmenys. Vaikų tarpe tuberkuliozė buvo nustatyta 78 vaikams.

    3 faktas Tuberkuliozės paplitimą mūsų šalyje lemia dvi problemos:

    • socialinės (nedarbas, skurdas, alkoholio, narkotikų vartojimas);
    • psichologinės (dalies sergančiųjų tuberkulioze nesuvokimas šios ligos sukeliamų sveikatos sutrikimų sunkumo ir nenoras gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidimai).

    4 faktas Apie 50 proc. naujų tuberkuliozės pacientų– bedarbiai arba neturintys nuolatinio darbo, iš jų apie 30 proc. piktnaudžiauja alkoholiu, pažeidinėja gydymo režimą, netinkamai maitinasi.

    5 faktas Tuberkuliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija. Užsikrečiama nuo sergančiųjų atvira tuberkuliozės forma ilgalaikio kontakto metu oro lašeliniu būdu (čiaudėjant, kosėjant).


    6 faktas Tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia žmogaus plaučius, tačiau pasitaiko atvejų, kai pažeidžiamos smegenis,  kaulai, stuburas, inkstai ar kiti organai.

    7 faktas Pagrindiniai sergančio asmens plaučių tuberkuliozės požymiai:

    • Kosulys, kuris trunka 3 ar ilgiau savaičių;
    • Nuovargis;
    • Staigus svorio kritimas;
    • Atsikosėjimas skrepliais ar krauju;
    • Neaukšta temperatūra;
    • Naktinis prakaitavimas;
    • Apetito stoka;
    • Inkstų tuberkuliozės atveju – kraujas šlapime;
    • Nugaros skausmas – stuburo tuberkuliozės atveju.

    8 faktas Užsikrėtęs, bet nesergantis tuberkulioze asmuo negali užkrėsti kitų žmonių tuberkulioze. Jis dažnai jaučiasi visiškai normaliai, neturi jokių ligos požymių. Užsikrėtusio, bet nesergančio asmens odos testas dažniausiai būna teigiamas. Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ir skreplių tyrimas taip pat būna normalūs.

    9 faktas Vienas sergantis atvira plaučių tuberkulioze asmuo gali apkrėsti iki 25-35 asmenų. Jei sergantysis laikosi asmens higienos, užkrėstųjų skaičius sumažėja per pusę.

    10 faktas Pagrindiniai ligos rizikos veiksniai: nusilpęs imunitetas, artimas kontaktas su sergančiuoju atvira tuberkuliozės forma, rūkymas, prasta mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis.

    11 faktas  Gydymas trunka ne mažiau kaip 6 mėnesius. Būtina laikytis griežtų gydytojų rekomendacijų, nes nutraukus gydymą, gali išsivystyti sunkios formos tuberkuliozė, kuri atspari antibiotikams.

    12 faktas Tuberkulino testas atliekamas 7 metų amžiaus vaikams ir vaikams iš rizikos grupių (bendraujantiems su sergančiaisias tuberkulioze, sergantiems lėtinėmis ligomis ir t.t.). Jo metu po oda įšvirkščiama nedidelis kiekis specialaus skysčio tuberkulino. Po kelių dienų stebima odos reakcija (patinimas) ir vertinamas pagal išmatavimus.  Teigiamas testas dažniausiai reiškia, kad žmogus infekuotas tuberkulioze.

    13 faktas  BCG vakcina – neapsaugo nuo susirgimų plaučių tuberkulioze, tačiau skiepijant kūdikius ir naujagimius galima juos apsaugoti nuo itin sunkių tuberkuliozės formų.

    14 faktas Pagrindinė plaučių tuberkuliozės profilaktika – ankstyvas sergančiųjų išaiškinimas ir gydymas iki visiško pasveikimo. Būtina profilaktikai pasitikrinti plaučius (plaučių rentgenograma). Jei jūsų aplinkoje yra sergantis tuberkulioze asmuo, Jūs taip pat turite pasitikrinti sveikatą, net jei jaučiatės negerai. Nerūkykite! Rūkymas silpnina plaučių funkciją, mažina organizmo atsparumą ligoms. Taip pat ne ką mažiau svarbu yra tinkamas poilsio ir darbo režimas, tinkama mityba, organizmo grūdinimas.

    15 faktas Esant įtarimų dėl tuberkuliozės – kreipkitės į savo šeimos  gydytoją. Jeigu reikės, šeimos gydytojas nukreips pas gydytoją pulmonologą arba į specializuotą tuberkuliozės gydymo įstaigą.

     

    Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro informaciją www.ulac.lt, Zarasų PSPC informaciją www.zarasųpspc.lt, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės informaciją www.iltl.lt, Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2011 – 2014 metų programa www.lrs.lt.

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Dažniausiai kylantys klausimai sergantiems tuberkulioze

    Dažniausiai kylantys klausimai sergantiems tuberkulioze

     

    Kiekvienas susirgęs žmogus ieško atsakymų į jį dominančius klausimus: kaip aš užsikrėčiau tuberkulioze? ką man daryti? ar tai pagydoma liga? Žinodami atsakymus Jūs galėsite geriau pažinti savo ligą, apsaugoti nuo jos savo artimuosius ir svarbiausia – žinosite ką turite daryti, kad kuo greičiau pasveiktumėte.

    KAS YRA TUBERKULIOZĖ?

    Tuberkuliozė (lot. Tuberculus – mazgas) – tai lėtinė infekcinė liga, kurios sukelėjai dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, pakenkia plaučius, bet gali būti ir inkstų, žarnų, akių bei kitų vidaus organų patologija. Negydomas tuberkulioze sergantis žmogus gali net mirti!

     

    KAS YRA SLAPTOJI (LATENTINĖ) TUBERKULIOZĖ?

    Latentinė tuberkuliozės infekcija yra tuomet, kai asmuo yra užsikrėtęs  tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau bakterijos nėra aktyvios ir nesukelia jokių ligos simptomų.

     

    KAIP AŠ UŽSIKRĖČIAU TUBERKULIOZE?

    Pagrindinis tuberkuliozės šaltinis – atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus, kurio skrepliuose randama tuberkuliozės mikobakterijų. Atvira tuberkulioze sergantis asmuo per metus gali užkrėsti iki 35 sveikų asmenų. Dažniausiai tuberkuliozės mikobakterijų perdavimo būdas – oro lašelinis, taip liga perduodama 95 proc. atvejų. Į aplinką tuberkuliozės mikobakterijų patenka kosint, čiaudant, juokiantis, kai su smulkiais lašeliais mikobakterijų patenka į plaučių alveoles, kur ir vystosi tuberkuliozės procesas.

     

    KOKIE YRA LIGOS RIZIKOS VEIKSNIAI?

    • Nusilpusi imuninė sistema (pvz. ŽIV, gydymas gliukokortikoidais, chemoterapija ir kt.).
    • Artimas kontaktas su sergančiuoju aktyvia tuberkulioze.
    • Gyvenimas Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, buvusiose Sovietų sąjungos šalyse (ten yra didelis tuberkuliozės paplitimas).
    • Vyriška lytis.
    • Vyresnis amžius (senėjimas bei lydinčios ligos didina riziką).
    • Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, prasta mityba.
    • Darbas sveikatos priežiūros įstaigose.

     

    KAIP AŠ ATPAŽINSIU PLAUČIŲ TUBERKULIOZĘ?

    Tuberkuliozė – klastinga liga! Dažnai tuberkulioze sergantys asmenys niekuo nesiskundžia. Vis dėlto pagal pagrindinius nusiskundimus galima skirti kelis sindromus:

    • Intoksinis – silpnumas, nedarbingumas, sutrikęs miegas, svorio kritimas, subfebrili temperatūra, prakaitavimas, ypač naktį.
    • Respiracinis – kosulys, skrepliavimasis ilgiau nei 3 savaites, atkosima kraujo, dusulys, kartais krūtinės skausmai.
    • Kiti simptomai priklauso nuo pažeidimo vietos. Jei pažeisti galvos smegenų dangalai – galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas ir kt.

     

    KĄ SVARBU ŽINOTI SUSIRGUS TUBERKULIOZE?

    • Atsiminkite, tuberkuliozę galima išgydyti.
    • Patartina pradėti gydytis ligoninėje.
    • Jeigu gyvenate erdviame name ar bute be vaikų, turite atskirą kambarį gydytojas, įvertinęs Jūsų sveikatos būklę, gali pasiūlyti gydytis ambulatoriškai.
    • Apsaugokite savo artimuosius. Susirgus tuberkulioze reikia pasiūlyti artimiesiems atvykti pas specialistus pasitikrinti nepaisant to, jei jie neturi nusiskundimų dėl savo sveikatos.

     

    KĄ AŠ TURIU DARYTI JEI SUSIRGAU TUBERKULIOZE?

    • Kad visiškai išgytumėte, vaistus nuo tuberkuliozės turėsite gerti kasdien visą gydymosi laikotarpį, ne mažiau 6 mėn.
    • Prisilaikykite kosulio higienos taisyklių, ypač kol su skrepliais išskiriamos tuberkuliozės bacilos.
    • Dažnai vėdinkite patalpas, mažiausia kas 2 val. dienos metu.

     

    KAIP AŠ GALIU APSAUGOTI KITUS NUO SAVO LIGOS?

    • Neužmirškite: tuberkuliozės bacilos plinta su Jūsų iškvepiamu oru, tad gydymo pradžioje būtinai dėvėkite kaukes.
    • Kosint burną prisidenkite vienkartine servetėle ar kairės rankos išorine plaštakos dalimi.
    • Skreplius rinkite į tam reikalui skirtus vienkartinius indus, o prireikus juos pakeiskite naujais. Jokiu budu negalima panaudotos skreplinės plauti ar kaip nors kitaip pašalinti jos turinio, nes skreplius reikia dezinfekuoti tam tikrais preparatais, kad skrepliuose esančios tuberkuliozės bacilos neplistų toliau. Tai atlieka medicinos personalas.

     

    KODĖL MAN REIKIA VARTOTI VAISTUS KONTROLIUOJANT MEDICINOS PERSONALUI?

    • Privalote išgerti kiekvieną Jums skirtą vaistų dozę, tuberkuliozei įveikti reikalingas nuoseklus gydymas.
    • Vartojant reguliariai vaistus gydymo procesas trunka iki 6 mėn., jeigu pažeistas rėžimas gali užtrukti iki 2 metų. Siekiant pasveikti nuo tuberkuliozės reikia vengti rūkalų, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir laikytis režimo nustatyto gydytojų.

     

    KOKIU BŪDU AŠ PATS GALIU ĮTAKOTI GYDYMO EFEKTYVUMĄ?

    • Laikykitės nurodymų, kuriuos Jums davė gydytojas.
    • Reguliariai išgerkite visus paskirtus vaistus ir visas problemas, susijusias su vaistų naudojimu spręskite su gydančiu gydytoju.
    • Labai svarbu kasdien fiziškai pajudėti.
    • Valgykite reguliariai ir pilnavertį maistą.

     

    AR AŠ GALIU PASVEIKTI NUO TUBERKULIOZĖS?
    Jūs pasveiksite, jeigu:

    • Turėsite kantrybės, nes gydymas ilgas: 6 mėn. ar ilgiau.
    • Kasdien gersite gydytojo paskirtus vaistus tuo pačiu metu, kad bakterijos netaptų atspariomis kuriam nors iš vaistų.
    • Nerūkysite ir nepiktnaudžiausite alkoholiu gydymosi metu.
    • Po stacionarinio gydymo, toliau gydymą tęsite ambulatoriškai prižiūrimas medikų. Labai svarbu kad laikytumėtės režimo ir higienos reikalavimų.

    Atsiminkite, kad stacionare pasibaigus gydymui, Jūs nebūsite visiškai pasveikęs (-usi). Jums dar būtinas ambulatorinis gydymas ir tik jį užbaigęs (-usi) Jūs būsite įveikę savo ligą. Todėl svarbu, kad ambulatoriškai Jūs gydytumėtės taip pat atsakingai, kaip ir stacionare.

     

    Parengė visuomenės sveikatos specialistė Miglė Lamanauskaitė

     

     

    Literatūros sąrašas:

    1.      Ambrozaitis A. Infekcinių ligų vadovas. Vilnius: 2010.
    2.      Davidavičienė E., Gaidamonienė D., Kaminskaitė A ir kt. Tuberkuliozės vadovas. Vilnius. 2003.
    3.      Davidavičienė E., Danila E., Naujokaitė A., Nargėla R., Sakalauskas R., Sosnovskaja A., Šilys A., Vitkauskienė A., Uždavinienė V., Zablockis R. Plaučių tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo metodinės rekomendacijos. 2009. Žr. http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/tb_knyga.pdf
    4.      Globytė V. Sergu tuberkulioze. Dažniausiai kylantys klausimai pacientui. 2013. Žr. http://www.tuberkulioze.eu/sergu-tuberkulioze-dazniausiai-kylantys-klausimai-pacientui/
    5.      Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas. Apie tuberkuliozę. Žr. http://www.iltl.lt/index.php?33373088
    6.      Pasveik.lt Tuberkuliozė. Žr. http://www.pasveik.lt/ligos-ir-sindromai/tuberkulioze/4450/
    7.      Maniušienė Z. Tuberkuliozė - ir XXI amžiuje pavojingiausia liga. Žr. http://www.zarasupspc.lt/index.php/tuberkulioz
    8.      Sos diagnostika. Tuberkuliozės infekcijos QuantiFERON-TB Gold tyrimas. Žr. http://www.sosdiagnostika.lt/tuberkuliozes-infekcijos-quantiferon-tb-gold-tyrimas
    9.      Tuberculosis. The disease, its treatment and prevention. Žr. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/213843/dh_124062.pdf
    10.    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Tuberkuliozė. Žr. http://www.ulac.lt/ligos/T/tuberkulioze

     

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą

    Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė plaučių liga, kuri pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija, t.y. oro srauto patekimo apribojimas. Sergant LOPL palaipsniui tampa vis sunkiau kvėpuoti, mažėja deguonies patekimas į organizmą. Ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja ir į plaučius patenka mažiau oro, tuomet žmogus pradeda dusti, tampa sunku atlikti elementarius fizinius pratimus, vėliau dusulys atsiranda ir ramybės būsenoje.

    Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) Lapkričio 17 d. visame pasaulyje mini tarptautinę lėtinės obstrukcijos dieną. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vis didėjančią LOPL sergamumo ir mirtingumo problemą, taip pat siekiama skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti, nes rūkymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliantis šią ligą.

    Nuo LOPL Europoje kasmet miršta iki 300 tūkstančių žmonių, o Lietuvoje apie tūkstantį. LOPL gydymas kainuoja 50 – 75 proc. daugiau nei astmos. Dažnai šią ligą visuomenėje vadina lėtiniu bronchitu. PSO duomenimis, LOPL serga dažniausiai žmonės virš 40 metų, tačiau maždaug pusė nežino, kad serga šia liga ir nesigydo.

    Ši liga pavojinga tuo, kad pirmieji simptomai yra neryškūs, dažnai žmonės į juos nekreipia dėmesio, tačiau ligai progresavus, gydymas tampa mažiau efektyvus. Ligos progresavimo laikas ilgas apie 10 -20 metų.

    Pagrindiniai simptomai sergant LOPL ankstyvosiose stadijose: nuolatinis kosulys, skrepliavimas, fizinio aktyvumo sumažėjimas (pasidaro sunku užlipti laiptais, bėgioti). Vėlyvosiose stadijose pasireiškia dusulys, dėl kurio dažniausiai ir kreipiasi pacientai į gydytoją.

    Pagrindinis LOPL rizikos veiksnys – RŪKYMAS. Tačiau darbas užterštoje aplinkoje (dulkės, oro teršalai), genetiniai veiksniai, blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, nevisavertė mityba taip pat gali sukelti LOPL.

    Sergant LOPL pacientui sunku iškvėpti orą (vystosi ,,oro spąstai“). Todėl LOPL diagnozė yra patvirtinama atlikus spirometrijos tyrimą, kurio metu nustatomas oro tūris, kurį pacientas gali iškvėpti bei iškvėpimo laikas. LOPL prevencijai rekomenduojama spirometriją atlikti visiems rūkantiesiems žmonėms, vyresniems kaip 40 metų, taip pat nuolat kosėjantiems ir skrepliuojantiems pacientams.

    Jeigu Jūs jaučiate panašius simptomus (nuolatinis kosėjimas, skrepliavimas, dusulys), rūkote ar dirbate užterštoje aplinkoje, kreipkitės į savo gydytoją. Gydytojas įvertins Jūsų sveikatos būklę ir rizikos veiksnius, o esant reikalui paskirs gydymą bei tyrimus.

     

    Informacija parengta pagal:

    • Malakauskas K, Sakalauskas R. Lėtinės plaučių obstrukcijos ligos diagnostika ir gydymas. Medicina (Kaunas) 2005; 41(2):171-177.
    • Malakauskas K, Sakalauskas R, Dudzevičius V, Šitkauskienė B, Milašauskienė Ž. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir astmos paplitimas penkiuose Lietuvos rajonuose. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2002;6:235-9.
    • Kalibatienė D. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos ir gydymo įvertinimas. Medicinos teorija ir praktika 2008; 14(1):39-45.
    • Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos informacinis portalas. Priega per internetą www.lopl.lt
    • Global Strategy for the diagnosis, Management and Prevalence of COPD, Globan Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease (GOLD) 2007. 

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Atsargiai erkės

    `

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Būk saugus prie vandens

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Pavojai prie vandens telkinių

    AR ŽINOJOTE, KAD...

    Skendimai pasaulyje yra trečia, o Lietuvoje antra pagal dažnumą mirties priežastis dėl nelaimingų atsitikimų. Visame pasaulyje kasmet dėl šios priežasties netenkama daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Lietuvoje 2014 metais ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo 201 kartą: jie ištraukė 84 skenduolius ir išgelbėjo 17 žmonių. 2015 metais ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo 81 kartą. Šių darbų metu jie ištraukė 29 skenduolius bei išgelbėjo 25 gyventojus, iš jų 3 vaikus. Gegužės ir birželio mėnesiai – patys pavojingiausi, ypač skendimo atvejų padaugėja savaitgaliais. Dažniausiai skęsta 5–14 metų vaikai.

     

    PAVOJAI PRIE VANDENS TELKINIŲ:

    Yra išskiriami keturi pagrindiniai pavojai maudantis:

    •       Nepažįstamas krantas (tvenkinys ar ežeras prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga ir smarkiai gilėti. Ant telkinio dugno gali būti šiukšlių, stiklo šukių, akmenų, atsiranda didelė tikimybė susižeisti).
    •       Mėšlungis (Tai staigus, stiprus ir skausmingas raumens, dažniausiai kojos, susitraukimas. Kad taip nenutiktų, patartina prieš maudynes apšilti, pabėgioti, pasimankštinti, pamasažuoti blauzdas. O jei plaukiojant vis dėl to užklupo mėšlungis, reikėtų nepanikuoti, sutrauktą vietą kiek galima stipriau paspaudyti pirštais arba paprasčiausiai pagnaibyti).
    •       Stipri srovė.
    •       Šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

     

    Atsargiau mėgautis vasaros maudynėmis turėtų ir tam tikromis ligomis sergantys žmonės. Menkai užsigrūdinę, pasinėrę į nepakankamai įšilusį vandenį, gali gauti slogą, susirgti bronchitu, angina, sąnarių, šlapimo pūslės, o vyrai - dar ir prostatos, uždegimais. Įbridus į vėsesnį vandenį staiga susiaurėja odos kraujagyslės, todėl gali pakilti kraujospūdis. Dėl šios priežasties jautresnius, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones tokiu momentu gali ištikti infarktas ar insultas. Tokių negalavimų turintiems žmonėms taip pat nepatartina kaitintis saulėje.

     

    SAUGIAI ELKITĖS PRIE VANDENS TELKINIŲ!

    •       Neplaukite vienas.
    •       Niekada neplaukite audros metu ar naktį.
    •       Plaukite tik saugiose vietose.
    •       Į vandens telkinius, kuriuose maudotės pirmą kartą, briskite, o ne šokite nuo kranto, lieptelio ar pan.
    •       Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti.
    •       Nesimaudykite iškart po valgio, apsvaigę nuo alkoholio ar kitų svaigių medžiagų.
    •       Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį.
    •       Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
    •       Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
    •       Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
    •       Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
    •       Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Jei besimaudant, žvejojant ar besiirstant valtimi užklumpa perkūnija, nedelsiant skubėkite į krantą.
    •       Plaukiodami valtele, baidare, žvejodami dėvėkite gelbėjimo liemenę, nes net patyręs plaukikas gali nuskęsti netikėtai išvirtęs iš plaukiojimo priemonės.
    •       Atėję į paplūdimį atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius paplūdimio ženklus, vėliavos įspėjimus ir, esant pavojingoms sąlygoms, nesimaudykite. 

     

    PIRMOJI PAGALBA SKĘSTANČIAJAM

    Skęstančiojo gelbėjimas, neturint žinių ir gelbėjimo praktikos yra pavojingas Jūsų gyvybei. Prieš gelbėdami paskambinkite 112.

    •       Skęstančiajam meskite gelbėjimo ratą ar kitą daiktą, į kurį įsikibęs jis galėtų išsilaikyti vandens paviršiuje.
    •       Jei skęstantysis Jus pastveria už kojos ar rankos ir tai Jums trukdo plaukti, tai išsilaisvinkite iš jo spąstų.
    •       Skęstančiajam duokite laikytis gelbėjimo rato ir plukdykite į krantą. Jei neturite gelbėjimo rato, tai viena ranka laikydami jį už smakro tempkite į krantą plaukdami ant nugaros.
    •       Pasistenkite, kad vanduo nebetekėtų į nukentėjusiojo kvėpavimo takus.
    •       Dirbtinį kvėpavimą pradėkite daryti dar jam esant vandenyje, kai tik kojomis pasiekiate dugną.

     

     

    Informacijos šaltiniai:

    1.      1.        „Sveikatos ABC“ žurnalas Nr. 7, 2011. 07 15 – 07. 29 (Vasaros maudynės: malonumai ir pavojai).
    2.      2.        Kėdainių VSB Tuzikaitė, Ė., Kad maudynės būtų saugios. Žr. http://www.kedainiubiuras.lt/aktualu/430-kad-maudyns-bt-saugios.html
    3.      3.       Valaitytė, L. Skęstančiajam svarbi kiekviena akimirka. Žr. http://www.sveikaszmogus.lt/Pirmoji_pagalba-1414-Skestanciajam_svarbi_kiekviena_akimirka
    4.      4.       VPGT Būkite atsargūs vandenyje! Žr. www.vpgt.lt
    5.      5.        VPGT Kaip elgtis vandenyje. Žr. http://www.vpgt.lt/index.php?1820945875
    6.      6.        SMPL ,,BŪK SAUGUS PRIE VANDENS“. http://www.smlpc.lt/media/file/Lankstinukai/Lankstinukas-saugus_vandenyje.pdf
    7.      7.        Kėdainių VSB ,,Kad maudybės būtų saugios...“ http://www.kedainiubiuras.lt/aktualu/430-kad-maudyns-bt-saugios.html

     

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Būtinoji medicinos pagalba

    BŪTINOJI MEDICINOS PAGALBA – AR VISKĄ ŽINAI?

     

    Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama skubi medicinos pagalba.

    Asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama skubioji medicinos pagalba yra kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais. Skubi medicinos pagalba - tai kvalifikuota pagalba tais atvejais, kai yra tiesioginė grėsmė paciento gyvybei, arba ji gali kilti bet kuriuo atveju, dėl ūmios ligos ar įvykio, sukeliančio pavojingą ar kritinę sveikatai būklę.

    Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama VISIEMS pacientams. Būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji institucinė pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu. Kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubiosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas NEPRIVALOMAS!

    Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.

    Skubiosios medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to – atitinkamai 2 ir 3 kategorijos pagalba.

    Skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš trijų kategorijų.

    Skubios medicinos pagalbos kategorijos:

    • I kategorija (gyvybei grėsmingos būklės, kai aktyvi medicininė intervencija reikalinga nedelsiant. Tai: širdies sustojimas; kvėpavimo sustojimas; gresiantis kvėpavimo nustojimas dėl kvėpavimo takų obstrukcijos; suaugusiųjų kvėpavimo dažnis < 8 k./min. arba vaikų iki 8 m. kvėpavimo dažnis < 10 k./min.; suaugusiųjų sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) <80 mmHg, kūdikis/vaikas ištiktas dekompensuojamojo šoko; sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą arba reakcija pagal Glasgow komų skalę (toliau – GCS) < 9 balų; stebimi viso kūno traukuliai; intraveninis medikamentų arba narkotikų perdozavimas su hipoventiliacija ir hemodinamikos sutrikim; sunkūs psichikos sutrikimai su pavojingais agresyviais veiksmais sau ar aplinkiniams).
    • II kategorija (kai paciento būklė sunki arba blogėja taip sparčiai, kad yra potenciali grėsmė jo gyvybei arba gresia organų nepakankamumas, jei medicinos pagalba nebus pradėta teikti per 10–15 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, arba kai reikalingas ypatingai skubus gydymas (trombolizė, antidotai), nuo kurio poveikio gali priklausyti klinikinės baigties rezultatai, arba kai reikia per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sumažinti ypač stiprų skausmą. Pvz. karščiavimas).
    • III kategorija (paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pvz. mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties).

    Informacijso šaltiniai:

    1.      DĖL BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS IR BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKOS BEI MASTO PATVIRTINIMO http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=230805
    2.      VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis Skubi medicinos pagalba http://www.vgmps.lt/lt?com=content&id=245
    3.      Skubi pagalba.  http://www.112.lt

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    EBOLA hemoraginė karštligė

    EBOLA hemoraginė karštligė

     

     

    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje dar kelia tarptautinį susirūpinimą. Šiais metais Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje ir Nigerijoje nuo šios ligos mirė daugiau nei 1500 žmonių.

     

    Kas yra Ebola hemoraginė karštligė?

    Ebola hemoraginė karštligė (EHK) - labai sunki, dažnai mirtina liga, nuo kurios mirštamumas siekia iki 90%. Šia liga serga žmonės ir primatai (t.y. makakos, gorilos ir šimpanzės).

    Ebola virusas pirmą kartą buvo nustatytas 1976 metais Afrikoje vienu metu kilusiuose protrūkiuose netoli Ebola upės Kongo demokratinėje respublikoje, kitas – vienoje Sudano teritorijoje. Viruso kilmė yra nežinoma, tačiau turimais tyrimų duomenimis, Afrikos vaisiais mintantys šikšnosparniai (Pteropodidae) yra pagrindinis natūralus Ebola viruso rezervuaras.

     

    Kaip žmonės užsikrečia Ebola virusu?

    Ebola virusas į žmonių populiaciją patenka kontaktiniu būdu su laukinių infekuotų gyvūnų krauju, išskyromis, organais ar kūno skysčiais. Taip pat užsikrėtimas gali įvykti sąlyčio metu su sergančiais ar kritusiais gyvūnais (šimpanzėmis, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, beždžionėmis, miško antilopėmis) arba tvarkant atogrąžų mišką.

    Šio protrūkio Vakarų Afrikos šalyse metu virusas plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrėtimas įvyksta per tiesioginį kontaktą su ligonių krauju, kūno skysčiais arba išskyromis (šlapimu, išmatomis, seilėmis, sperma) per pažeistą odą arba gleivines. Užsikrėtimas taip pat gali įvykti, jeigu sveiko žmogaus pažeista oda ar gleivinės liečiasi su ligonio krauju ar kūno skysčiais užterštais aplinkos daiktais, pvz., suteptais drabužiais, patalyne, per panaudotas adatas.

    Infekcijos plitimas bendruomenėje vykta mirusiųjų laidojimo ceremonijų metu. Asmenys, mirę nuo EHK, turi būti tvarkomi naudojant neperšlampamą apsauginę aprangą bei pirštines. Lavonai turi būti laidojami nedelsiant. Rekomenduojama, kad mirusiuosius laidotų specialiai apmokyti asmenys, aprūpinti specialiomis apsaugos priemonėmis.

    Sergantys EHK žmonės pavojingi tol, kol jų kraujyje ar kūno skysčiuose yra randamas virusas. Pasveikęs asmuo dar kurį laiką virusą gali platinti per nesaugius lytinius santykius, nes kūno skysčiuose virusas gali būti iki 7 savaičių po pasveikimo.

    Specifinio gydymo EHK gydyti kol kas NĖRA. Sunkiai sergantiems ligoniams reikalingas intensyvus palaikomasis gydymas.

     

    Pagrindiniai Ebola hemoraginės karštligės požymiai

    Inkubacinis ligos periodas[1] trunka 2-21 dieną. Užsikrėtęs asmuo gali perduoti virusą kitiems tik pasireiškus pirmiems ligos požymiams. Per visą inkubacinį periodą užsikrėtęs asmuo viruso neplatina.

    Liga prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Po to prasideda viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų/kepenų veikla, rečiau - išorinis ir vidinis kraujavimas.

     

    Ebola hemoraginės karštligės diagnozavimas

    Kadangi Ebola virusas yra labai pavojingas, tyrimai atliekami laboratorijose, atitinkančiose didelio biosaugos lygio reikalavimus. EHK gali būti patvirtinta atlikus specialius kraujo laboratorinius tyrimus. Tačiau tokie tyrimai vykdomi ne kiekvienoje laboratorijoje. Virusą kraujyje

    nustatyti galima tik esant išreikštiems ligos požymiams. Nustatyti laboratoriniais tyrimais užsikrėtusius asmenis iki ligos požymių pasireiškimo neįmanoma.

     

    Kada reikia kreiptis medicinos pagalbos?

    • Jeigu lankėtes teritorijoje, kurioje nustatytas Ebola viruso plitimas ar turėjote sąlytį su įtariamu sergant ar sergančiu EHK asmeniu ir Jums prasidėjo ligos požymiai, nedelsiant turite kreiptis medicinos pagalbos.
    • Būtina pranešti sveikatos priežiūros specialistams apie Jums žinomus visus įtariamus sergant ir sergančius. Kuo skubiau suteikiama medicinos pagalba susirgusiems, tuo didesni ligonių išgyvenamumo rodikliai.
    • Infekcijos plitimui kontroliuoti labai svarbu nedelsiant pradėti vykdyti infekcijų kontrolės priemones gydymo įstaigoje.

     

     Ligos gydymas

    Specifinio gydymo (licencijuotų vaistų) EHK gydyti kol kas nėra. Sunkiai sergantiems ligoniams reikalingas intensyvus palaikomasis gydymas. Dažniausiai tokie ligoniai yra netekę daug organizmo skysčių, todėl jiems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas per intravenines lašelines. Kai kurie pacientai pasveiksta dėl tinkamos medicininės pagalbos. Ankstesnių EHK protrūkių metu 50-90 % ligonių mirdavo. Dabartinio protrūkio Vakarų Afrikoje metu mirštamumas siekia apie 60%. Ebola viruso plitimui kontroliuoti būtina asmenis, įtariamus sergant ar sergančius EHK, izoliuoti ir gydyti specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

     Išvenk Ebola hemoraginės karštligės!

    Kuomet virusas patenka į žmonių bendruomenę, viruso plitimas dažnai tampa nekontroliuojamas. Todėl visuomenės, sveikatos priežiūros specialistų budrumas, informuotumas apie Ebola viruso ligos rizikos veiksnius, apsaugos priemones yra pagrindiniai būdai, padedantys sumažinti ligų ir mirčių skaičių.

    Pirmieji EHK ligoniai paprastai užsikrečia nuo laukinių gyvūnų ar jų skerdenos. Kiti asmenys

    Ebola virusu užsikrečia turėdami kontaktą su sergančiųjų krauju, kūno skysčiais, nesaugiai prižiūrėdami sergančiuosius, nesaugiai laidodami. Infekcijos profilaktikai, viruso plitimo ribojimui ar nutraukimui rekomenduojamos šios priemonės:

    • Svarbu žinoti ligos požymius, infekcijos plitimo būdus ir būdus viruso plitimui nutraukti. Daugiau informacijos apie Ebola virusą ir ligą galite rasti Pasaulio sveikatos organizacijos (www.who.int) , Europos ligų prevencijos ir kontrolės (www.ecdc.europa.eu), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (www.ulac.lt) internetinėse svetainėse ).
    • Sekti Sveikatos apsaugos ministerijos, kitų institucijų rekomendacijas ir jomis vadovautis.
    • Jeigu Jums kyla įtarimas, kad šalia yra žmogus, galimai sergantis EHK, rekomenduokite jam nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.
    • Aplankius ligonį gydymo įstaigoje, išėjus iš palatos, būtina nedelsiant nusiplauti rankas su muilu.
    • Tvarkyti mirusiųjų nuo EHK palaikus tik su asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Mirusiųjų kūnai laidojami nedelsiant.
    • Būtina vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais, kurie gali būti Ebola viruso šaltiniais (šimpanzėmis, vaisiais mintančiais šikšnosparniais, beždžionėmis, miško antilopėmis ir dygliatriušiais). Gyvūnų mėsą ar kraują prieš vartojimą būtina labai gerai apdoroti karščiu.
    • ·

    Ar saugu keliauti protrūkio metu?

    Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją Vakarų Afrikos šalyse, į susirgimų skaičiaus didėjimą ir paveiktų teritorijų plėtimąsi, PSO paskelbė nepaprastą ir grėsmingą visuomenės sveikatai situaciją ir rekomendavo atsisakyti nebūtinų kelionių į Ebola viruso paveiktas Vakarų Afrikos šalis.

     

    Ar gali būti įvežta EHK į Europos Sąjungos šalis, taip pat ir į Lietuvą?

    Taip, tokia galimybė yra, nes Europos šalių medikai dirba Vakarų Afrikos šalių ligoninėse teikdami pagalbą nukentėjusiems asmenims. Užsienio ministerijos duomenimis, Vakarų Afrikos šalyse gyvena ir dirba Lietuvos piliečiai.

    Literatūra

    1.      A. Ambrozaitis, Infekcinių ligų vadovas, Vaistų žinios, Vilnius, 2010 m.
    2.      Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ,,Dažniausiai užduodami klausimai apie Ebola hemoraginę karštligę“. Prieiga: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/duk_ebola.pdfhttp://www.ulac.lt/lt/ebola-hemoragine-karstlige-
    3.      Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Ebola hemoraginė karštligė. 20014-08-01. Prieiga: http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/ebola-hemoragine-karstlige
    4.      Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova ,,Ebola hemoraginė karštligė (informacija gyventojams)“. 2014-09-02. Prieiga: http://klaipedosvsc.sam.lt/naujienos/ebola-hemoragine-karstlige-informacija-gyventojams/
    5.      Joana Tamkevičiūtė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
      ,,Parengtos Ebola karštligės prevencijos ir valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose laikinosios gairės“ Prieiga: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/parengtos-ebola-karstliges-prevencijos-ir-valdymo-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigose-laikinosios-gaires
    6.      International Medical Corps ,,International Medical Corps Responding Following Ebola Outbreak in West Africa“ Prieiga: https://internationalmedicalcorps.org/imc/_pressreleases/2014_7_28_pr_sierra-leone_ebola-update?gclid=Cj0KEQjwyrqgBRDepamtLWA2oABEiQAV7nwwLBcnNsMMc5DdRunHWKg8ffH6EmNCeivHFCZBd-BfAgaAv8Y8P8HAQ#.VA61K8KSx2c

     

                            Miglė Lamanauskaitė visuomenės sveikatos specialistė

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    GRIPAS ir kitos peršalimo ligos

    GRIPAS ir kitos peršalimo ligos

     

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje grėsmingai auga, epidemijos apima vis daugiau šalies teritorijų. Gripo epidemija  paskelbta Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kauno, Prienų bei Rokiškio rajonuose. Planuojama epidemiją skelbti Marijampolės ir Ukmergės rajonuose, Alytaus mieste ir rajone,  Lazdijų, Akmenės, Joniškio, Radviliškio rajonuose. Iš viso Lietuvoje užregistruota 6128 gripo atvejų, o Vilniaus administraciniame vienete - 612.

    Kas tai per liga? Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija.

    Kas yra gripo sukėlėjas? Virusas. Pasižymi greitu mutavimu ir dideliu užkrečiamumu. Pvz.: Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu.  

    Kaip užsikrečiama? Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo seilių kosint, čiaudint. Nors ant paviršių ir rankų išbūna iki 5 min, tačiau liesdami įvairius daiktus ir neplaudami rankas galime greitai virusą pernešti sau prie burnos, nosies ar akių. Taip pat gripu užsikrečiama nuo sergančio arba užsikrėtusio asmens.

    Kaip atskirti gripo ir įprasto peršalimo simptomus?

    Simptomai

    Įprastas peršalimas

    Gripas

    Karščiavimas

    Nedažnai, (iki 38˚C)

    Dažnai, (virš 38˚C)

    Raumenų, kūno skausmas

    Retai

    Dažnai

    Bendras negalavimas ir energijos stoka

    Retai

    Dažnai

    Galvos skausmas

    Dažnai

    Dažnai

    ,,Bėganti nosis“

    Beveik visada

    Dažnai, bet nežymiai

    Čiaudėjimas

    Beveik visada

    Dažnai, bet nežymiai

    Ašarojimas

    Dažnai

    Nežymus požymis

    Gerklės perštėjimas

    Beveik visada

    Nežymus požymis

    Kosulys

    Dažnai

    Dažnai

    Kodėl reikia skiepytis?

    Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

    Įvairiose Europos valstybėse kasmet nuo gripo pasiskiepija daugiau kaip 20 procentų gyventojų, o Lietuvoje nuo gripo pasiskiepija tik 4–6 procentai gyventojų.

    Skiepytis nuo gripo galima visus metus, tačiau rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Geriausia skiepytis – spalio ir lapkričio mėnesiais. Po skiepų imunitetas susidaro praėjus dviems savaitėm. Skiepytis reikia kasmet dėl viruso nuolatinio kintamumo.   

    Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

    • 65 metų ir vyresniems asmenims;
    • Asmenims iki 65 metų, sergantiems lėtinėmis - širdies kraujagyslių, plaučių, metabolinėmis, inkstų ligomis, bronchine astma, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė.

    Kuo skiriasi ŪVKTI nuo gripo?

    ŪVKTI – tai ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kitaip dar vadinamos respiracinėmis infekcijomis. Lietuvoje kasmet užregistruoja virš 500 tūkst. ŪVKTI susirgimo atvejų.

    ŪVKTI sąvoka apima įvairių mikroorganizmų sukeltas ligas, kurioms būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai, intoksikacijos reiškiniai. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, galintį pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jo dalis.  Sukėlėjai yra virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu. Gydoma simptomatiškai, skiepų nėra. 

    Ką daryti susirgus? 

    1.      Būtina kuo anksčiau kreiptis į Jus gydantį gydytoją. Be gydytojo nurodymų nevartokite jokių antibiotikų ar kitų stiprių medikamentų. Antibiotikus gydytojas skirs, jei prasidės gripo sukeltos komplikacijos.
    2.      Dažnai plaukite rankas; 
    3.      Venkite sąlyčio su sergančiais asmenimis (apsikabinti, bučiuotis); 
    4.      Venkite masinio žmonių susibūrimo vietų; 
    5.      Kosint ir čiaudint prisidenkite burną vienkartinėmis nosinaitėmis; 
    6.      Neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ir burnos; 
    7.      Dažnai vėdinkite patalpas; 
    8.      Gerkite daug šiltų skysčių.

     

    Informacijos šaltiniai:

     

    1.      ULAC informacinis pranešimas Ką turėtumėme žinoti apie 2012-2013 m. gripo sezoną? Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/ka-turetume-zinoti-apie-2012-2013-m.-gripo-sezona
    2.      ULAC informacinis pranešimas Gripas http://www.ulac.lt/ligos/G/gripas
    3.      Informacinis portalas apie  gripą. Gripas. Kas tai? Prieiga per internetą: http://www.gripas.lt/
    4.      Žmogaus gripo etiologija, epidemiologija, klinka, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Metodinės rekomendacijos.  Vilnius, 2006.
    5.      ULAC informacinis pranešimas. Ūminės viršutinių kivėpavimo takų infekcijos. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/ligos/%C5%AA/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-uvkti-

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Ką reikėtų žinoti apie ŽIV ir AIDS

    Ką reikėtų žinoti apie ŽIV ir AIDS?

     

    2011 m. pasaulyje 2,5 milijono gyventojų tapo naujai infekuoti ŽIV viruso, o nuo AIDS mirė apie 1,7 milijono gyventojų. Lietuvoje 2011 m. buvo registruoti 166 nauji ŽIV atvejai, iš jų 134 vyrai ir 32 moterys. Iš viso Lietuvoje gyvena 1900 ŽIV infekuotų asmenų, iš kurių 1573 vyrai ir 327 moterys.

    KAS YRA ŽIV? KAIP ŽIV VEIKIA ORGANIZME?

    ŽIV - tai imunodeficito virusas, kurispatekęs į mūsų organizmą pradeda naikinti baltuosius kraujo kūnelius atsakingus už imuninę sistemą. ŽIV virusas būna dviejų tipų: ŽIV – 1 ir ŽIV – 2. Lietuvoje dažniausiai pasitaiko ŽIV – 1 tipo virusas, tačiau organizme gali būti aptinkami abu šie virusai.

    ŽIV sukėlėjas sunaikina imuninės sistemos ląsteles ir imuninė sistema tampa nebepajėgi kovoti su įvairiomis ligomis (navikais, tuberkulioze, kitomis infekcijomis ir t.t.). Užsikrėtus ŽIV, infekcijos simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o praėjus keliems metams. Tačiau kraujyje esantys  antikūnai (medžiagos kurias gamina organizmas atsiradus infekcijai) nustatomi jau praėjus 3-4 savaitėms po užsikrėtimo.

    KAS YRA AIDS?

    AIDS – tai įgyto imunodeficito sindromas. Kitaip tariant, ŽIV virusas užkrečia organizmą ŽIV infekcija. Ši progresuodama organizme vystosi į kitas klinikes stadijas iš kurių pati paskutinė ir vėlyvoji – AIDS. AIDS gali pasireikšti ir po užsikrėtimo praėjus 5-10 metų.

    Dažniausiai AIDS lydi tokios ligos kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, meningitas, vėžys ir kitos, kadangi organizmas tampa visiškai nepajėgus kovoti su infekcijomis.

    AR YRA KOKS NORS GYDYMAS NUO ŽIV INFEKCIJOS?

    Vaistų ar profilaktinių vakcinų, kurie padėtų išgyti nuo ŽIV infekcijos nėra išrasta. Tačiau yra specifinis priešvirusinis gydymas nuo ŽIV infekcijos. Šis gydymas pradedamas skirti tuoj pat po to, kai tik diagnozuojama ŽIV infekcija asmeniui. Vaistai skiriami visą likusį gyvenimą ir pacientas juos turi vartoti kiekvieną dieną, taip kaip nurodė gydytojas.

    Nors šis priešvirusinis gydymas neįveikia ŽIV infekcijos, jis padeda sustabdyti ŽIV viruso dauginimąsi organizme, tuo pačiu padeda ilgiau išlaikyti stipresnę imuninę sistemą (nes ŽIV virusai naikina baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už imunininę sistemą).

    KAIP UŽSIKREČIAMA ŽIV INFEKCIJA?

    ŽIV užsikrečiama trimis būdais:

    • per kraują ir jo preparatus,
    • per lytinius santykius,
    • perinataliniu būdu (motina perduoda virusą vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo krūtimi metu).

    ŽIV infekcijos šaltinis yra šiuo virusu užsikrėtęs žmogus

    Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ir kituose biologiniuose skysčiuose ŽIV koncentracija maža, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Viruso taip pat neplatina vabzdžiai (uodai ir erkės).

    KAS TURĖTŲ PASIDARYTI ŠĮ TYRIMĄ?

    ŽIV tyrimą rekomenduojama atlikti jeigu:

    • Turėjote lytinių santykių su užsikrėtusiu ŽIV ar atsitiktiniu partneriu;
    • Lytiškai santykiavote su narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis;
    • Vartojote ar vartojate švirkščiamuosius narkotikus;
    • Turite ar turėjote daug lytinių partnerių;
    • Sirgote ar sergate lytiškai plintančiomis ligomis (chlamidijos, sifilis, gonorėja ir kt.);
    • Esate nėščia;
    • Įsidūrėte svetima adata;
    • Turite kitų sveikatos sutrikimų ar įtarimų.

    Kur kreiptis norint išsiaiškinti ar asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV?

    Kreiptis galima į savo šeimos gydytoją kuris suteiks Jums reikalingos informacijos. Visi norintieji taip pat gali anonimiškai pasitikrinti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje iki 2012 m. gruodžio 31 d. pasidaryti nemokamą greitąjį tyrimą dėl ŽIV adresu:  Žolyno g. 36 ir Gėlių g. 9 Vilniuje

     

    Informacija parengta pagal:

     

    1.      LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Dėl Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomoji sveikatos draudimo fondo biudžetinių lėšų, tvarkos aprašą. 2010 m. gegužės 3d. Nr. V-384.
    2.      UNAIDS organizacijos faktai apie ŽIV ir AIDS. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/2012_pasauline%20ziv%20statistika.pdf
    3.      Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacinė medžiaga. Prieiga per internetą: www.ulac.lt
    4.      Konsultacinė pagalba prieš ŽIV tyrimą ir po jo. Mokomoji knyga. Vilnius, 2009.
    5.      Čaplinskas S. Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas. Vilnius, 2004.

    Nacionalinė sveikatos priežiūros labaratorija. Informacinis pranešimas apie Pasaulinę AIDS dieną. Prieiga per internetą: http://www.nvspl.lt/index.php?4093118865

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Kad apsinuodijimas maistu netemdytų vasaros

    KAD APSINUODIJIMAS MAISTU NETEMDYTŲ VASAROS...

     

    Ar žinojai kad, vasarą  registruojama daugiau nei pusė visų metų žarnyno infekcijų atvejų? 2012 m.  gegužę – rugsėjį salmonelioze sirgo 1 009 iš visų 1 584 susirgusiųjų per metus, kampilobakterioze –467 iš 917, bakterijų sukeltų intoksikacijų maistu – 182 iš 343!

    Vasara - iškylų į gamtą sezonas, todėl, kaip ir kasmet, daugėja per maistą plintančių žarnyno  infekcinių ligų. Ūmios žarnyno infekcinės ligos – tai grupė ligų, plintančių per mikroorganizmais užkrėstą maistą bei nešvarias rankas ir aplinką. Per maistą plintančioms žarnyno infekcinėms ligoms būdingas sezoniškumas. Pavyzdžiui, rotavirusų sukeltomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama ir sergama žiemą ar ankstyvą pavasarį, tuo tarpu bakterinės kilmės žarnyno infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė, - gegužės-rugpjūčio mėnesiais.

     

    Kokios yra apsinuodijimo maistu priežastys? Apsinuodijimas maistu gali būti bakterinės ir nebakterinės kilmės.

    1.      Bakterinės kilmės apsinuodijimai maistu:
    2.      Toksikoinfekcijos (į organizmą patenka ligos sukėlėjai bei yra stebima organizmo intoksikacija, pvz. salmoneliozė, šigeliozė).
    3.      Toksikozės (ligos, kurių simptomus lemia ne mikroorganizmai, o jų toksinai, pvz. botulizmas, stafilokokinė infekcija).
    4.      Nebakterinės kilmės apsinuodijimai:
    5.      Apsinuodijimas augalais (pvz. durnaropėmis).
    6.      Gyvulinės kilmės produktais (pvz. skumbroidiniai apsinuodijimai).
    7.      Mikotoksinais (tai pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktai. Jais dažniausiai užteršti tie produktai, kurie pagaminti iš tropinio klimato augalų (kukurūzai, ryžiai, kviečiai, riešutai, gyvuliams skirtas pašaras)).

    .
    Ar  apsinuodijau maistu? Apsinuodijus maistu simptomai gali išsivystyti greitai per 30 minučių ar lėtai progresuoti per keletą dienų. Apsinuodijimas dažniausiai pasireiškia skausmingais pilvo spazmais, galvos svaigimu ar skausmu, pykinimu, vėmimu, apetito netekimu, nuovargiu, bendru silpnumu. Dažniausiai apsinuodijimas maistu nėra pavojingas ir liga praeina per 24-48 valandas. Į Jus gydantį gydytoją būtinai kreipkitės kai pastebėjote, jog pakilo kūno temperatūra, tapo sunku kvėpuoti, ryti maistą, sutriko regėjimas, jaučiamas raumenų sunkumas, vėmimo metu išvemiami skrandžio skysčiai ar kraujas,  keletą dienų gausiai viduriuojate, nepraeina nuolatiniai skausmai pilvo apačioje. Taip pat svarbu skubiai kreiptis pagalbos, jei Jūs apsinuodijote valgydami grybų, konservuotų mėsos ar jūros gėrybių produktų.

    Kaip  galiu išvengti apsinuodijimo maistu?

    Pagrindinė žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra švarios rankos ir švari aplinka.

    1. Rankas plaukite šiltu muiluotu vandeniu.

    2. Prieš gamindami patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigę juos gaminti, nuplaukite rankas, stalus, indus, įrankius.

    3. Pagaminto maisto niekada nedėkite į indus, kuriuose laikėte žalius maisto produktus. Jeigu neturite pakankamai indų, prieš dėdami kruopščiai išplaukite.

    4. Nevalgykite žalių kiaušinių, nepakankamai termiškai paruoštos mėsos ar paukštienos.

    5. Paruoštus vartojimui produktus ir jų žaliavas laikykite tinkamoje temperatūroje. Greitai gendančius produktus laikykite tik šaldytuve.
    6. Nevartokite neplautų vaisių ir daržovių.
    7. Valgydami maisto produktus, būtinai atkreipkite dėmesį į jų realizavimo datą.

    8. Stipriai sušaldytus produktus atšildykite šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

    9. Nevalgykite namie pagamintų konservų, kurių dangteliai išpūsti arba pažeisti.

    10. Iškylautojams patariama vengti imti į kelionę greitai gendančių maisto produktų (karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) ypač jei nėra galimybės juos transportuoti ir laikyti termoizoliacinėse dėžėse, šaldytuve.
    11. Kepdami mėsą ant laužo, gerai ją iškepkite: pavojingos bakterijos žus, kai temperatūra gabalo viduje bus ne žemesnė kaip 80–90°C. Mėsa gabalo viduje neturi būti rausva – priešingu atveju galima susirgti salmonelioze, kampilobakterioze, listerioze.
    12. Negerkite netvarkingų šachtinių šulinių ar atvirų telkinių vandens, nes jie neretai būna užteršti žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.
    13. Niekada negaminkite maisto jei Jums pasireiškia žarnyno infekcijos požymiai (pvz. gausus viduriavimas).

    14. Viešėdami svečiose šalyse, gerkite ir valgykite tik kokybišką vandenį bei maistą.

    15. Pasikonsultuokite su infektologu, į kokias užsienio šalis vykstant reikia pasiskiepyti nuo žarnyno užkrečiamųjų ligų. 


    Kiek ir kaip  galiu laikyti maisto produktus?

    • Šviežią, atšaldytą paukštieną ir triušieną reikia laikyti 4 °C temperatūroje. Kitų gyvūnų mėsą patartina laikyti 7 °C temperatūroje.
    • Pasterizuoto pieno laikymo ir gabenimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 6°C.
    • Kiaušinių gaminių laikymo ir gabenimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 4°C.
    • Šviežią žuvį reikia laikyti šaldytuve 4-5 °C temperatūroje. Esant 10 °C temperatūrai laikyti galima ne ilgiau kaip 4 val., 10-15 °C temperatūroje ne ilgiau kaip 2 val. Norint žuvis laikyti ilgesnį laiką, jos turi būti atšaldomos iki 0 °C.
    • Pirkti kulinarijos gaminiai turi būti suvalgyti ne vėliau kaip per 48 val.
    • Namuose pagamintus patiekalus šaldytuve galima laikyti ne ilgiau 72 val.

     

    Informacija parengta pagal:

    1. Iš anglų vertė Andriūnienė, Ž., Geros sveikatos žinynas. Vilnius: Aktėja.

    2. Naudžiūnas, A., Janakauskienė, L., Kalinauskienė, E., Leišytė, P., Mašanauskienė, E., Sadauskas, S., Unikauskas, A. Diagnostikos ir gydymo algoritmai vaistininkui. Kaunas: 2012.

    3. Bukotaitė, B. Žarnyno infekcijas vasarą dažnai sukelia netinkamai laikomas maistas. ULAC, 2013-07-04. http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/zarnyno-infekcijas-vasara-daznai-sukelia-netinkamai-laikomas-maistas

    4. Stragienė, L. Vasarą padaugėja apsinuodijimų maistu. Kauno VSC, 2013-07-09. http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/vasara-padaugeja-apsinuodijimu-maistu/

    5. Juozapaitytė, V. KĄ VERTA ŽINOTI IŠKYLŲ Į GAMTĄ METU. Kėdainių VSC, žr. 2013-07-15 http://www.kedainiubiuras.lt/component/content/article/628.html

    6. Mačiūnas, E., Medeikė, V., Dubinskienė, V. Kaimo turizmas. Sveikatos vadovas. Vilnius: 2008. Žr. 2013-07-15. http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Lektura/Kaimo_turizmas-Sveikatos_vadovas.pdf

    7. Kuznecova, I. Žarnyno užkrečiamųjų ligų profilaktika šiltojo sezono metu. Klaipėdos VSC: 2010-06-16. http://klaipedosvsc.sam.lt/naujienos/zarnyno-uzkreciamuju-ligu-profilaktika-siltojo-sez/

    8. Natūralios medicinos portalas. IMUNITETAS.LT. Apsinuodijimas maisto produktais. Žr. 2013-07-15. http://www.imunitetas.lt/katalogai/ligu-enciklopedija/apsinuodijimas-maisto-produktais-1761/

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Rankų higienos diena

    Geužės 5 – oji yra pasaulinė rankų higienos diena

     

    Pateikiame pagrindinius faktus susijusius su asmens higiena ir rankų priežiūros taisyklėmis.

    • Rankos turi būti plaunamos ne tik tam, kad būtų švarios, bet tam, kad apsaugotumėme save ir kitus nuo pavojingų mūsų organizmui mikroorganizmų.
    • Įprastinis rankų plovimas su muilu ir vandeniu pašalina daugelį laikinųjų mikroorganizmų nuo mūsų odos.
    • Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš valgant ir prieš maisto (ypač žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimą, pažaidus su gyvūnu, grįžus iš lauko, pasivažinėjus autobusu, troleibusu ar pabuvus viešose vietose.

     

    Dėl nepakankamos arba netinkamos rankų higienos galima užsikrėsti šiomis infekcinėmis ligomis:

    1. Per maistą ir vandenį plintančiomis bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusiniu enteritu,norovirusine infekcija, šigelioze, virusiniu hepatitu A ir E).
    2. Oro-lašeliniu keliu (kosint, čiaudint) plintančiomis infekcijomis (tuberkulioze, gripu, tymais, meningokokine infekcija, difterija).

     

    Kaip taisyklingai plauti rankas?

     

    Ką daryti jei esame gamtoje ir nėra galimybės išsiplauti rankų?

    Reikėtų su savimi įprasti nešiotis drėgnų servetėlių arba bent jau sausų vienkartinių, kad esant reikalui galėtumėme nusišluostyti rankas. Jeigu neturite visiškai jokios galimybės išsivalyti rankų su servetėle, stenkitės neliesti veido ir maisto neplautomis rankomis.

     

    Tėvams turėtų būti ypač svarbu ne tik mokinti savo atžalas teisingų rankų higienos įgūdžių, bet ir kontroliuoti rankų plovimą. Juk švarios rankos – tai geresnė jūsų vaiko sveikata!

     

    Parengta pagal ULAC informacinę medžiagą.

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Kodėl reikia plauti rankytes

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Kokį vandenį mes geriame

     

    Kokį vandenį mes geriame?

     

    Vanduo yra būtinas ir neatsiejamas kiekvieno gyvo organizmo elementas. Be vandens mes numirtumėme iš troškulio. Be vandens žemėje nebūtų augmenijos, todėl nebūtų deguonies ir gyvybės. Vanduo sudaro apie 70 proc. mūsų organizmo masės. Nevalgęs žmogus gali išgyventi iki 40 parų, o be vandens numirs aštuntą.


    Kovo 22-oji švenčiama kaip pasaulinė vandens diena.

    Mūsų organizmas yra unikalus ir sugeba vandenį pasigaminti pats, tačiau kasdien mums reikia išgerti apie 2 litrus vandens norint užtikrinti sklandų organizmo darbą. Taip kompensuojame su prakaitu, šlapimu ir seilėmis pašalintas vandens kiekis iš organizmo.

    Sumažėjus organizme vandens 1 – 2%,  jaučiamas troškulys, netekus 5% vandens, aptemsta sąmonė, o netekus 12 - 20% , organizmas žūva. 

    Daugiau vandens reikia gerti sergantiems kepenų ir tulžies latakų ligomis, esant ūminiams ir lėtiniams apsinuodijimams, taip pat užkietėjus viduriams.Patariama mažiau skysčių vartoti sergant širdies bei inkstų ligomis.

    Ar vanduo ,,iš čiaupo“ tinkamas gerti?

    Dažnai mums kyla klausimas ar vanduo, kuris tiekiamas Vilniuje yra tinkamos kokybės ir ar nekelia pavojaus mūsų sveikatai. Vilniaus vandenys laikosi Lietuvos higienos normos HN 24 : 2003 „ Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, pagal kuriuos geriamasis vanduo turi būti saugus ir sveikas vartoti, jame neturi būti mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai. Pagal vandens kokybės žemėlapyje pateiktą informaciją galime stebėti savo mikrorajono geriamojo vandens rodiklius (Vandens kokybės žemėlapis http://www.vv.lt/lt/vandens_kokybe/zemelapis.php). Išnagrinėjus matome, jog mūsų geriamas vanduo atitinka nustatytas normas. Vandenį ,,iš čiaupo“ vartoti galima ir jis yra sveikas. Tokio vandens nebūtina filtruoti ar virinti prieš geriant. Reikėtų paminėti, kad mūsų šalyje geriamasis vanduo, jo kokybė bei vamzdžiai, kuriais teka vanduo, yra nuolat kontroliuojami ir stebimi.

    Ar vanduo iš šulinio geresnis nei ,,iš čiaupo“ ?

    Daugelis teigia, kad šulinio vanduo yra žymiai sveikesnis nei tas, kuris bėga ,,iš čiaupo“.  Bet ar tikrai? Jeigu šulinio vanduo buvo tirtas ir prieš vartojant buvo virintas, tuomet vartoti yra visiškai saugu. Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo, sodininkystės intensyvumo ir šulinio priežiūros. Tačiau jeigu patenka trąšų perteklius į požeminius vandenis, tuomet užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais (nitratais, nitritais, amoniaku) ir bakterijomis.  Nitratų toksinis poveikis žmogui atsiranda dėl jų virtimo žmogaus organizme į nitritus. Nitritai paverčia kraujo hemoglobiną į methemoglobiną, kuris gali sukelti mirtį dėl vidinio deguonies bado. Visiškai nemokamai kastinio šulinio vandenį gali išsitirti nėščiosios moterys ir mamos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. Tokiu atveju tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Vartojant užterštą vandenį, galima susirgti įvairiomis ligomis, kurių sunkumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, higieninių gyvenimo sąlygų. Tačiau labiausiai ligos sunkumą lemia su vandeniu į organizmą patenkančių mikroorganizmų ar cheminių priemaišų tipas ir kiekis.

     

    Informacija parengta pagal:

    Kiguolė V. Ką reikia žinoti apie geriamąjį vandenį? Prieiga per internetą: http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_patarimai/prevencija/geriamas_vanduo

    "Vilniaus vandenys" informacinis portalas www.vv.lt

     

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    MELANOMA: pamatyk, atpažink ir įveik!

    Melanoma - agresyviausia odos vėžio forma, BET anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų.

    Melanomos atsiradimui, kaip ir kitoms odos vėžio rūšims, svarbus yra UV spindulių poveikis. Melanomos atveju reikšmingas ne kaupiamasis UV poveikis, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai pūslėmis, nuolat pasikartojanti intensyvi UV spinduliuotė. Manoma, jog apie 50 proc. melanomų išsivysto iš jau esančių gerybinių odos navikų – apgamų, o kitos iš naujai atsiradusių apgamų, nekontroliuojamai dauginantis pigmentinėms odos ląstelėms – melanocitams. Dauguma žmonių turi 10-40 apgamų. Apgamai skirstomi į įgimtus (su jais gimstama) ir įgytus (atsiradusius po gimimo), o pastarieji į gerybinius ir atipinius apgamus. Naujų apgamų gali atsirasti iki 35-40 metų amžiaus. Vyresniame amžiuje dalis apgamų gali išnykti.

    Melanoma gali atsirasti daugelyje organų, tačiau 90 proc. atvejų ji atsiranda odoje, likusieji 10 proc. atvejų – pasiskirsto akyse, smegenų dangaluose, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto bei lytinių organų gleivinėse. Moterims dažniausia blauzdų, o vyrams – kamieno (krūtinės ir nugaros) odos melanoma.

    Priežastys ir rizikos veiksniai

    Pagrindiniai rizikos veiksniai,  kurie padidina tikimybę susirgti šia liga:

    • UV spinduliuotės poveikis iš natūralios arba dirbtinės saulės šviesos šaltinių;
    • baltos odos tipo ir raudonplaukiai, strazdanoti žmonės žmonės serga melanoma dažniau;
    • jei šeimos ar asmens anemnezėje yra melanomos atvejų;
    • turintys daug apgamų (daugiau kaip 50);
    • vyresnio amžiaus žmonės, nors gali pasitaikyti ir jauniems;
    • smarkiai nudegę saulėje.

    Simptomai

    Pasikeitę apgamai, gali būti vienas pirmųjų melanomos požymių. Kaip pastebėti, ar apgamas pasikeitė, ar ne?

    • Asimetrija: Paprasti apgamai ar strazdanos dažniausiai yra visiškai simetriški dariniai. Jei būtų brėžiama linija per apgamo vidurį, Jūs galėtumėte turėti dvi simetriškas apgamo puselės. Tais atvejais, jei yra odos vėžys, apgamai atrodo tarsi „kreivais kraštais", nesimetriški.
    • Nelygumai: Įtartinas apgamas ar dėmelė gali turėti neryškius ir / arba dantytus kraštus.
    • Spalva: Jei apgamas ar dėmelė yra daugiau negu vieno atspalvio, spalva ar atspalvis yra įtartinas, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
    • Skersmuo: Jei apgamai yra didesni nei pieštuko trintukas (maždaug 6 mm), reikia, kad Jus apžiūrėtų gydytojas. 

     

    Viskas, kas Jums atrodo įtartina, turėtų būti ištiriama sveikatos priežiūros  specialistų, pageidautina, kad Jus apžiūrėtų dermatologas.

     

    Kaip galima apsisaugoti nuo odos vėžio?

    Pirmasis žingsnis, siekiant užkirsti kelią odos vėžiui - tai išvengti ultravioletinių spindulių poveikio. Tai galima padaryti:

    • Naudokite apsaugos priemonės nuo saulės.  Apie tai tikriausiai girdėjote šimtus kartų, bet tai geriausia priemonė siekiant užkirsti kelią vėžiui, ypač jeigu daug laiko praleidžiate gamtoje.
    • Venkite karštą vidurdienį būti gamtoje. Vasarą venkite būti po atviru dangumi nuo 10-16 val. Šiuo laiku saulės spinduliai yra kenksmingiausi odai. Jei turite eiti į lauką, įsitikinkite, kad pasirūpinote tinkama apsauga nuo saulės.
    • Dėvėkite apsauginius rūbus. Skrybėlės ir drabužių dėvėjimas, uždengiant odą, yra puikus būdas, apsisaugoti nuo aktyvios saulės spindulių. Akys taip pat yra neatsparios saulės poveikiui, todėl įsitikinkite, kad nešiojate akinius nuo saulės, kurie turi UV apsaugą.
    • Likite šešėlyje. Būdami šešėlyje, ne tik neperkaisite, bet ir apsisaugosite nuo tiesioginių UV spindulių.
    • Venkite soliariumų. Dirbtinis UV poveikis, yra ne mažiau saugesnis nei natūralus gamtoje. Kai kurie tyrimai rodo, kad net soliariumai gali padidinti pavojų vystytis melanomoms ir kitoms pavojingoms odos vėžio formoms.

     

    Informacija parengta pagal:

     1.       Įveik liga.lt ,,Melanoma“. 
               Prieiga: http://www.iveikliga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=84&Itemid=10

     2.       Jazukevičius L. Odos vėžys Lietuvoje. 
               Prieiga: http://www.odosnavikai.lt/index.asp?DL=l&ParentID=16&TopicID=41

      3.       Sveikas.lt Odos piktybiniai navikai (odos vėžys) 
                Prieiga: http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/onkologines_ligos/odos_piktybiniai_navikai_odos_vezys

      4.       Melanoma 101: Introduction to a Deadly Skin Cancer. Prieiga: http://www.medicinenet.com/melanoma/article.htm

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Pagrindiniai faktai apie meningokokinę infekciją

    Pagrindiniai faktai apie meningokokinę infekciją

     

    2010 m. Lietuvoje užregistruota 197 virusinio meningito atvejai. 2011 m. 137 virusinio meningito atvejai. Pagal gyvenamąją vietovę 2011 m. daugiausiai atvejų buvo registruota Kauno administracinėje teritorijoje (39 proc.), o  mažiausiai – Marijampolės, Telšių ir Tauragės administracinėse teritorijose (atitinkamai 1 proc. ir po 2 proc.).  Vilniaus administracinėje teritorijoje užregistruota 12 proc. susirgimo atvejų.

    Kas tai per liga?

    • Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija. Turinti kelias klinikines formas: meningokokinį nozafaringitą, meningokokinį pūlinį meningitą, meningokokinį sepsį, taip pat žaibines formas. Taip pat gali būti mišrios ligos formos.

    Kas sukelėjas?

    • Meningokokinės infekcijos sukelėjai yra meningokokai (Neisseria meningitidis). Meiningokokų yra keletas tipų, tačiau žmogui pavojingiausi A, B ir C serologinių tipų mikroorganizmai. 

    Kaip infekcija plinta?

    • Plinta oro lašeliu būdu - meningokokai į aplinkąišsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais.
    • Užsikrečiama per kvėpavimo takus: kosint, čiaudint, valgant, geriant iš bendrų indų, dalijantis higienos priemonėmis, bučiuojantis.

    Kada dažniausiai sergama?

    • Susirgimų padaugėja žiemą, pavasarį, tačiau meningokoku galima užsikrėsti ir bet kuriuo metų laiku.

    Kas dažniausiai suserga?

    • Meningokokine infekcija dažniau serga naujagimiai, kūdikiai, vaikai iki penkerių metų amžiaus, jauni žmonės iki 25 metų.
    • Suaugusieji dažniausiai ir būna bakterijų nešiotojai.
    • Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių (jos aptinkamos nosiaryklėje).
    • Ligos inkubacinis periodas nuo poros dienų iki 10 dienų. Sirgimo tikimybė padidėja esant virusinėms respiracinėms infekcijoms, nusilpus imunitetui, stresui. 

    Kokie pagrindiniai požymiai susirgus?

    Nors visos klinikinės meningokokinės infekcijos formos skiriasi savo eiga, tačiau galima išskirti bendrus simptomus į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį:

    • Aukšta temperatūra;
    • Stiprus galvos skausmas;
    • Sprando sustingimas (kaklo raumenų rigidiškumas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo);
    • Vėmimas;
    • Galimas raumenų skausmas;
    • Odos bėrimai (panašios į kraujosruvas, stambios raudonos žvaigždės formos bėrimai, greitai plintantys po visą kūną). 

    Kokios yra profilaktikos priemonės?

    Meningokokinės infekcijos sukėlėjas meningokokas yra labai neatsparus, greitai žūna aplinkoje nuo išdžiūvimo, šalčio, aukštos temperatūros.

    • Kasdien vėdinkite patalpas ne trumpiau kaip 10-15 min.;
    • Kasdien valykite patalpose paviršius drėgna šluoste;
    • Stiprinkite imunitetą (vartokite vitaminus, sveikai maitinkitės, laikykitės poilsio ir darbo režimo);
    •  Su sergančiu  žmogumi venkite artimo kontakto (t.y. nesibučiuokite, negerkite ir nevalgykite iš tų pačių indų).
    • Venkite rūkyti. Gleivinių barjerą ir bendrą organizmo atsparumą ypač sumažina tiek aktyvus tiek pasyvus rūkymas.

    Ar verta skiepytis nuo meningokokinės infekcijos?

    • Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra.
    • Lietuvoje dažniausiai sutinkamas B tipo meningokokas, tačiau iki šiol nėra sukurta vakcina prieš meningokoką B.

    Ką daryti pastebėjus panašius požymius?

    • Nepanikuoti ir kreipkitės į gydytoją.
    • Tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligos diagnozę, skirti reikiamus tyrimus bei gydymą.
    • Nevartokite antibiotikų ar kitų stiprių medikamentų savo nuožiūra, nes galite ne tik, kad nepadėti sau, bet ir pakenkti! 

     

    Informacija parengta pagal:

    1. LR Sveikatos apsaugos ministerija. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė: http://sam.lt/go.php/lit/Apsisaugoti_nuo_meningokokines_infekcijo/2473/1

     

    2.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Imunoprofilaktikos skyrius pranešimai spaudai:

    http://www.ulac.lt/ligos/M/meningitas

    http://www.ulac.lt/ligos/M/meningokokine-infekcija

    http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/nuo-meningokokines-infekcijos-sotineje-mire-jaunas-vyras

     

    3. Kaišiadorių visuomenės sveikatos biuras. Meningokokinė infekcija: http://www.kaisiadorysvsb.lt/meningokokine-infekcija/

     

    4. Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos G. Aleksienės informacinis pranešimas.

     

    5. Razmuvienė D. ir kiti Vakcinomis valdomų ligų emidemiologinės situacijos apžvalga Lietuvoje 2001 m.

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Gegužės 31 – oji pasaulinė diena be tabako

    GEGUŽĖS 31 – OJI PASAULINĖ DIENA BE TABAKO 

    Kasmet didėja ne tik rūkančiųjų žmonių skaičius, bet ir daugėja ligų, sukeltų dėl rūkymo. Tabako pramonė yra labai galinga. Jos pagrindinis tikslas užsidirbti kuo daugiau pinigų įtraukiant vis jaunesnio amžiaus vaikus ir paauglius į priklausomybės liūną.

    Faktai apie rūkymą

    Rūkymas labai paplitęs Lietuvoje. 2010 m. kasdien rūkė 34,2 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Ypač didėja rūkymas moterų tarpe.  Tabako rūkymas sukelia rimtą žalą aplinkiniams. Atliktų tyrimų duomenimis net 70,6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti.  Moksliškai įrodyta, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai.  Apie 20 procentų Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų. Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos.  Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje.

    Rūkymo žala

    Jau seniai mokslininkų yra įrodyta, kad rūkymas gali sukelti plaučių, burnos gleivinės, gerklų, lūpų vėžį. Rūkymas yra rizikos veiksnys kitoms vėžio formoms atsirasti. Rūkantieji dažniau skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis, juos lydi nuolatinis kosulys bei skrepliavimasis. Rūkymas taip pat turi įtakos virškinimo sistemai, gali sutrikti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos veikla. Rūkalių dantys laikui bėgant pagelsta, patamsėja. Dantys pasidengia rudomis apnašomis, dėl kurių vyksta prastesnis seilių apvalymas. Taip susidaro palankesnė terpė užsilikti maisto nešvarumams, atsirasti dantų kariesui. O kur dar nemalonus kvapas iš burnos.... Rūkančiųjų oda greičiau susiraukšlėja, pasensta. Tokie žmonės tampa mažiau fiziškai ištvermingi, didėja antsvorio ir nutukimo rizika.

    Ne tik aktyvus rūkymas kenkia mūsų organizmui. Pasyvus rūkymas yra taip pat pavojingas kaip ir aktyvus rūkymas. Pasyvus rūkymas yra kūdikių staigios mirties, kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo bei plaučių vėžio ir širdies ligų priežastis. Pasyvus rūkymas padidina 30 proc. susirgti plaučių vėžiu.

    Kodėl reikia mesti rūkyti arba nepradėti rūkyti?

    • Mažesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis;
    • Geresnis susikaupimas mokslams arba darbui;
    • Geresnė fizinė forma;
    • Sveikesnis organizmas;
    • Ilgesnis gyvenimas;
    • Sutaupoma pinigų kitoms pramogoms;
    • Mažiau teršiama aplinka;
    • Neprikvipę tabako dūmais namai, drabužiai, plaukai, automobilis;
    • Esi pats sau šeimininkas, o ne ne cigarečių vergas.

    Mesti rūkyti reikia čia ir dabar, o ne po dienos, savaitės ar mėnesio.

    Kiekvienas rūkantysis gali apsiskaičiuoti kiek jam kainuoja rūkymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas parengė skaičiuoklę ,,Rūkyti nieko nekainuoja“, kuria pasinaudojus galime ne tik susiskaičiuoti kiek pinigų išleidžiama tabako gaminiams, bet ir kiek sutrumpėja mūsų gyvenimas. Spausti čia: http://www.ntakd.lt/images/all/skaiciuokle/skaiciuokle.htm

    Taip pat Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra parengęs patarimų knygelę tėvams ,,Patarimai, padėsiantys apsaugoti Jūsų vaiką nuo tabako“. Spausti čia: http://www.ntakd.lt/images/ntakd-inf-medz/Patarimai.pdf

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Sušalimai ir nušalimai

    Sušalimai ir nušalimai

     

    Kaip elgtis žiemą per šalčius?

    Krentančios snaigės... apsnigti medžiai...vaikai čiuožinėjantys su rogėmis nuo kalniuko... Tokią gražią žiemą daugelis iš mūsų įsivaizduojame, tik deja, sulaukiame ir šalčių, ir šlapdribų, ir pūgų, ir žvarbaus vėjo. Visa tai sukelia didelių išbandymų mūsų sveikatai (sušalimai, nušalimai, peršalimai, traumos).  Pateikiame svarbiausius patarimus norintiems išsaugoti gerą sveikatą visą žiemą.

     

    Kas gali tapti šalčio aukomis?

    • Pagyvenę žmonės, kurių prasta mityba, netinkama apranga.
    • Naujagimiai, jei laikomi šaltose patalpose.
    • Benamiai asmenys.
    • Žmonės, kurie vartoja daug alkoholio žiemą. Taip pat narkotikus vartojantys asmenys.
    • Žvejai, medžiotojai.
    • Taip pat kiti žmonės, kurių netinkama apranga.

     

    Sušalimas ir nušalimas?

    Sušalimas atsiranda esant žemai oro temperatūrai ar dideliam vėjui. Tuomet mūsų organizmas greitai praranda šilumą. Pirmasis šilumos praradimo ženklas – drebulys ar šiurpulys. Tokiu atveju patariama kuo greičiau grįžti į šiltą patalpą.

    Pirmiausiai žmogus sušąla, o jei atviros kūno vietos yra ilgai veikiamos šalčio ir vėjo, tuomet vyksta audinių nušalimas.

    Nušalimas  yra daug pavojingesnis, nei sušalimas, kadangi pakenkiami audiniai. Dažniausiai nušąla ausys, nosis, veidas, rankų, kojų pirštai. Nušalimas vyksta dėl sutrikusios kraujotakos audiniuose.

     

    Kaip padėti sušalusiam žmogui?

    • Kuo skubiau nuneškite nukentėjusįjį į šiltą patalpą
    • Šildymo procesą pradėkite palengva, o ne staigiai.
    • Atsargiai nurenkite sušalusius ir šlapius rūbus. Jei rūbai stipriai prilipę, jokiais būdais neplėškite jų, nes galite pažeisti žmogaus odą.
    • Jei nukentėjęs asmuo be sąmonės – kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
    • Jei žmogus sąmoningas – duokite išgerti šiltos ir saldžios arbatos (arba kito šilto gėrimo). Alkoholis griežtai nerekomenduojamas!
    • Jei nušalo visas kūnas ar galūnės, reikėtų pradėti šildymą vonioje. Prileiskite į vonią kambario temperatūros vandens ir kelkite vandens temperatūrą kas dešimt minučių iki +37 ˚C. Jei vonios neturite tinka ir šilti (bet ne karšti) vandens kompresai.
    • Jei nušalo galūnės, būtina nuimti visus žiedus, apyrankes, laikrodžius ir kitus papuošalus (atšildant galūnę, vėliau gali būti sunku juos nuimti).
    • Galima nušalusią galūnę šildyti priglaudžiant ją prie šiltos kūno vietos (pvz.: prie pilvo, pažasties).
    • Draudžiama nušalusias vietas kišti į karštą vandenį, glausti prie radiatorių ir kitų labai karštų daiktų, kadangi nušalusi oda yra nejautri ir gali greitai nudegti.
    • Jeigu šildant atsirado pūslės, nustokite šildyti, sutvarstykite steriliu tvarsčiu ir kreipkitės į medikus.
    • Draudžiama šildyti nušalusių kūno vietų trinant jas sniegu.
    • Šildymą baigiame tuomet, kai nušalusi kūno vieta atgauna normalią spalvą ir jautrumą.
    • Jei ir po šildymo proceso galūnė vis dar neatgauna jautrumo, būtina kreiptis į medikus.

     

    Informacija parengta pagal:

     

    • Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacinius pranešimus www.meteo.lt
    • Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos informacinius pranešimus www.sam.lt
    • Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro informacinį pranešimą ,,Patarimai gyventojams kaip elgtis žiemą“ www.essc.sam.lt

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Senųjų amžių liga grįžta

    TYMAI: SENŲJŲ AMŽIŲ LIGA GRĮŽTA!

     

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis iki šių metų liepos 27 dienos Lietuvoje registruoti 44 tymų atvejai, susirgo 11 vaikų ir 33 suaugusieji. Pernai per tą patį laikotarpį registruota 11 tymų atvejų. Lietuvoje daugiausia susirgimo tymais atvejų registruota Kauno apskrityje. Susirgimai taip pat registruoti Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse. 

    • TYMAI – KAS TAI?

    Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.

    • KAIP UŽSIKREČIAMA TYMAIS?

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto žmogaus tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus ir yra užkrečiamas 4–5 d. iki ir keturios dienos po bėrimo pradžios. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašiniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas arba kitus aplinkos daiktus. Tymai viena lengviausiai plintančių, labiausiai užkrečiamųjų ligų. Sąlytis tarp žmonių trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių žmonių, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga.

    • KOKIE YRA TYMŲ SIMPTOMAI?

    Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Skruostų gleivinė­je matomos smulkios balkšvos dėmelės (Kopliko dėmės). Gomurio srityje matomi neryškiai raudonos spalvos bėrimo elementai. Po 3–4 dienų nuo ligos pradžios išberia. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda už ausų, toliau išplinta veido srityje. Vėliau bėrimas matomas liemens srityje, išberia rankas ir kojas. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas. Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai.

    • KOKS GYDYMAS?  

    Specifinių tymų gydymo priemonių NĖRA, taikomas simptominis gydymas.

    • KAIP APSISAUGOTI NUO TYMŲ?

    Vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų yra SKIEPAI. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Neskiepyti nuo tymų asmenys, bendravę su ligoniu, ne vėliau kaip 72 val. po kontakto gali būti paskiepyti tymų vakcina.

     

     

    Parengta pagal:

    1.      Usonis V. Skiepų knyga. Vilnius: Homo liber; 2002.
    2.      Mickienė A, Vėlyvytė D, Žagminas K, Bareišienė MV, Laiškonis A, Pukenytė E. Užkrečiamųjų ligų epidemiologijos pagrindai. Kaunas: LSMU Leidybos namai; 2012.
    3.      Ambrozaitis A. Infekcinių ligų vadovas. Vilnius: Vaistų žinios; 2010.
    4.      Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ,,Metodinės tymų rekomendacijos“. Prieiga: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/tymu_m_r.pdf
    5.      Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ,,Tymai“ Prieiga: http://www.ulac.lt/ligos/T/tymai
    6.      Usonis. V. ,,Tymai: senųjų amžių liga grįžta į šiuolaikines valstybes“. Prieiga: http://naujienos.vu.lt/komentarai/tymai-senuju-amziu-liga-grizta-i-siuolaikines-valstybes/

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Tu gali išvengti vėžio

    Tu gali išvengti vėžio

     

     

    Kiekvienais metais vasario 4 dieną Pasaulinė sveikatos organizacija mini Pasaulinę vėžio dieną. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį sergamumą onkologinėmis ligomis.

    Dažnai informacijos trūkumas sukelia nepagrįstas baimes ir mitus apie vėžį. Medicinos diagnostikai tobulėjant kai kurių vėžio formų galima išvengti arba bent jau jas aptikti ankstyvose stadijose, kuomet dažnai organizmas neparodo jokių simptomų, o pasveikimo galimybės yra didžiausios. Bet apie viską iš eilės.

    Tam, kad suprasti kas yra vėžys ir kaip jis veikia, reikėtų išsiaiškinti kelis paprastus dalykus. Visų pirma, mūsų organizmas sudarytas iš  daugybės ląstelių. Sveikos ląstelės kiekviename organe vystosi ir dalijasi tvarkingai, nes šitą procesą reguliuoja organizmas. Tačiau jei ląsteles pradeda veikti kenksmingi veiksniai ir pažeidžiamos kurio nors organo ląstelės, jos ima nebepaisyti organizmo kontrolės. Tuomet pažeistos ląstelės nepaliaujamai pradeda dalytis, susidaro jų sankaupos, t.y. navikai.

    Navikai pagal savo augimą, plitimą ir vietą, skirstomi į piktybinius ir nepiktybinius.

    Nepiktybiniai dažnai vadinami gėrybiniais. Nepiktybiniai navikai gali didėti ir sukelti tam tikrus sveikatos sutrikimus, tačiau jie neįsiskverbia į kitus organus. Dažniausiai nepiktybiniai navikai sėkmingai pašalinami operacijos būdu, pakartotinai atauga labai retai.

    Piktybinių navikų ląstelės yra agresyvios, jos skverbiasi gilyn į organą iš kurio išsivystė, įauga į kitus organus. Sutrinka organų veikla, atsiranda didelių organizmo sutrikimų. Be to, piktybinio naviko ląstelės sugeba atsiskirti nuo naviko ir ,,keliauti“ prie kito organo. Suradusios naują vietą jos ten prigyja, dauginasi ir susidaro dukteriniai navikai, kurie vadinami metastazėmis. Metastazės apsunkina ligos eigą.

    Vienintelis dalykas galintis padėti išvengti vėžio – tai laikytis pagrindinių profilaktikos principų. Pirminei profilaktikos grupei priklauso neigiamų aplinkos veiksnių vengimas (cheminės medžiagos, rūkymas, nepilnavertė mityba ir t.t.). Kitaip tariant kiekvienas iš mūsų turime rūpintis savo organizmu, stengtis sveikai maitintis, daugiau judėti, atsisakyti sveikatą žalojančių veiksnių.

    Antrinei profilaktikai priskiriama ankstyvoji vėžio diagnostika. Tai medicininių priemonių dėka nustatomi ikivėžiniai pokyčiai, ankstyvieji vėžiniai ir jie išgydomi. Reikėtų paminėti, jog vėžys neatsiranda staiga, jis gali vystytis nuo kelių metų iki keliolikos. Didžiausias pavojus slypi tame, jog ikivėžiniai pokyčiai ar pirmosios vėžio stadijos praktiškai jokių ryškių sveikatos sutrikimų neparodo. Dažnai vėžys yra nustatomas vėlyvose stadijose, kuomet jaučiami ryškūs negalavimai, tačiau išgydymo galimybės yra kur kas mažesnės nei pradinėse stadijose.

    Jau keletą metų Lietuvoje yra vykdomos atrankinės vėžio patikros programos. Atrankinės todėl, kad skirtos tam tikrai pacientų grupei (pagal amžių, lytį). Šių patikros programų dėka galima aptikti ikivėžinius pokyčius ar ankstyvas vėžio stadijas. Kuo anksčiau aptinkame vėžinius pakitimus, tuo didesni šansai išgyti. Lietuvoje jau vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, krūties, priešinės liaukos (prostatos) bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos patikros programos.

    Nedelsk, pasitikrink NEMOKAMAI ir tu!

     

    Ankstyvosios vėžio diagnostikos patikros programos

    Patikros programa

    Lytis, kuriai skirta programa

    Kokio amžiaus grupei skirta

    Tyrimo eiga

    Tyrimo atlikimo intervalas pagal programą*

    Gimdos kaklelio vėžio

    Moterims

    25-60 metų

    Atliekamas tepinėlis

    Kartą per trejus metus

    Krūties vėžio

    Moterims

    50-69 metų

    Atliekama mamografija (rentgeno tyrimas)

    Kartą per dvejus metus

    Priešinės liaukos (prostatos) vėžio

    Vyrams

    50-75 metų

    Nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prišinės liaukos (prostatos) vėžiu

    Atliekamas PSA (vyrų prostatos specifinio antigeno) koncentracijos kraujyje tyrimas

    Kartą per dvejus metus

    Storosios žarnos vėžio

    Moterims ir vyrams

    50-74 metų

    Atliekamas slapto kraujavimo testas

    Kartą per dvejus metus

    *Visi šie tyrimai VšĮ Šeškinės poliklinikos pacientams, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, atliekami NEMOKAMAI. Dėl smulkesnės informacijos  kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Taip pat pasitikrinti gali ir neprisirašę prie poliklinikos pacientai bei neapdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau tokiu atveju už atliekamus tyrimus reikės susimokėti patiems. Dėl informacijos reikėtų kreiptis į registratūrą.

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    Vėjo žvarbumas

    Vėjo žvarbumas

     

    Žiemą ne visuomet reikėtų pasikliauti tik oro temperatūra. Neįvertinę vėjo žvarbumo net ir esant nedideliam šaltukui, galime ne tik kad sušalti, bet ir nušalti galūnes. Vėjo žvarbumo temperatūra nusako kaip mes jaučiamės esant žemai oro temperatūrai ir pučiant vėjui bei kokį poveikį šis santykis daro žmogui, tačiau tai nėra tikroji oro temperatūra.

    Kaip naudoti šia lentele?

    V10 nurodo vėjo greitį dešimties metrų aukštyje, o ˚C – temperatūrą. Pvz.: jeigu šiandien oro temperatūra yra -10, o vėjo greitis 8 m/s, tuomet žmogus jaučia -19 ˚C šaltį. Kuo mažesnė oro temperatūra ir kuo didesnis vėjo greitis, tuo didesnė nušalimų rizika.

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?