Naujienos
  •   
    2017-07-26

    NELIK VIENAS SU SU SAVO SUNKUMAIS – GAUK NEMOKAMĄ ANONIMINĘ PSICHOLOGO PAGALBĄ

  •   
    2017-06-26

    Keičiasi mokamų paslaugų kabineto darbo laikas

  •   
    2017-06-23

    Informacija pacientams

  •   
    2017-05-05

    Gegužės 5-oji - Pasaulinė rankų higienos diena

  •   
    2017-04-27

    Gegužės 2-oji - Pasaulinė astmos diena

    KĄ REIKIA ŽINOTI APIE ASTMĄ

    Higienos instituto duomenimis Lietuvoje dažniausiai alergine astma suserga 3–4 metų vaikai. Daugiausiai sergančiųjų šia liga yra 5–9 metų amžiaus vaikai. Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių: maždaug 1 iš 20. Lietuvoje – apie 4 proc. gyventojų. Astma serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Jaunimas iki 20 metų dažniau serga astma mieste, nei kaime. Astmos paūmėjimų ir mirčių galima išvengti, jeigu pacientai laiku kreiptųsi į gydytojus, tiksliai vykdytų rekomendacijas bei vengtų dirgiklių, kurie gali išprovokuoti priepuolį. 

    Astma – lėtinė kvėpavimo takų uždegimo liga. Ji pasireiškia padidėjusiu bronchų jautrumu (reaktyvumu) į įvairius dirgiklius. Astmos simptomai gali būti sezoniniai ar trunkantys visus metus, priepuoliniai ar nuolatiniai. Dusulio priepuoliai dažniausiai pasireiškia naktį arba ankstų rytą. Pavartojus bronchus plečiančių vaistų, simptomai išnyksta arba palengvėja. Veikiant dirgikliui atsiranda pagrindiniai astmos simptomai: pasikartojantis švokštimas, dusulys, krūtinės veržimas ar kosulys. Kilus astmos priepuoliui susitraukia bronchai ir bronchiolės, sukeldami krūtinės ląstos suspaudimą ir apsunkindami kvėpavimą. Kvėpavimo takų gleivinė pabrinksta ir pradeda gaminti daugiau tąsių gleivių, kurios dar labiau trukto patekti orui į plaučius. Kvėpavimas taip pasunkėja, kad netgi iškvėpimas, kuris paprastai vyksta pasyviai, reikalauja didelių pastangų. Astmos atsiradimui įtakos turi ir paveldimumas.  Jei šeimoje yra sergančių bronchine astma, tuomet padidėja tikimybė susirgti ir vaikams.

    Astmą gali išprovokuoti daugelis dirgiklių. Dirgikliai gali būti išorės bei patalpų aplinkos (dulkių erkės, naminių gyvūnų kailis, tarakonai, graužikai, pelėsiai, temperatūros kaita ir kt.). Ypač dažnai organizmas sureaguoja į dulkių erkes ir kačių kailį. Taip pat įrodyta, kad neatsparumas mikroorganizmams (bakterijoms, virusams) irgi skatina astmos vystimąsi. Rūkymas yra vienas iš stipriausių dirgiklių, galinčių išprovokuoti astmos priepuolį (kenkia tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas).

    Klimato kaita. Higienos instituto duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo sergančiųjų alerginėmis ligomis, kurios susijusios su klimato kaita. Šiltėjantis oras, naujų žiedadulkių pernešimas iš vienų žemyno juostų į kitas bei kiti veiksniai susirgimus dominuojančia alergine astma nuo 2006 m. iki 2015 m. padidino net 3 kartus.

    Tinkama astmos kontrolė (medikamentai bei dirgiklių vengimas aplinkoje) leidžia gyventi įprastą gyvenimą. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad medikamentai ir sveikatos priežiūros įstaigos turi tik nedidelę įtaką įvairių ligų gydymui. Svarbiausia yra mus supanti aplinka ir požiūris į sveikatą. Todėl daugelį mus supančių dirgiklių galime pašalinti, taip neleidžiant atsirasti astmos priepuoliams. Manoma, kad per ateinančius dešimt metų astmos mirtingumo rodiklis tik didės. Astmos negalima išgydyti, tačiau tinkama diagnostika, gydymas ir pacientų mokymas gali pagerinti astmos kontrolę ir valdymą. Astmą galima kontroliuoti, jei ne visiems, tai daugumai pacientų, bet kontrolės lygis priklauso nuo to, kokia ligos eiga ir koks sunkumas. Visišką ligos kontrolę gali pasiekti daugiau kaip pusė pacientų.

    Pagrindinis gydymo tikslas yra ne pašalinti dusulį priepuolio metu, o apsaugoti ligonį nuo dusulio priepuolių ir slopinti bronchų uždegimą. Vaistai skirti astmai gydyti skiriami individualiai kiekvienam pacientui pagal ligos eigą ir būklę. 

    Ką darytis jeigu artimajam įtariate astmą? Pirmiausiai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išklausęs nusiskundimus patars ką daryti arba nukreips pas atitinkamos kvalifikacijos specialistą (pulmonologą, alergologą ar kt.).

    Astmos ir jos paūmėjimų profilaktika:

    • Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, panaikinti infekcijos židinius. Gerinti darbo ir buities sąlygas.
    • Vengti alergiją sukeliančių maisto produktų.
    • Nebūti prirūkytose patalpose.
    • Jei gyvūnai sukelia astmos priepuolį – jų vengti.
    • Atsisakyti namuose sausų augalų puokščių ir kiliminių dangų, kur dažniausiai kaupiasi dulkės.
    • Vartoti pakankamai skysčių, sportuoti (prieš pradedant sportuoti reikėtų pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju dėl sporto rūšies ir galimo krūvio).

    Parengė VŠĮ Šeškinės poliklinikos visuomenės sveikatos specialistė Ilona Prašmuntienė. Informacija parengta pagal:

    1. Bučytė S. Visiškai bronchų astmos kontrolė – įmanoma. Farmacija ir laikas 2005:1;31-34.
    2. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro informacija: http://www.vvsb.lt/pasaulyje-astma-serganciu-zmoniu-skaicius-zenkliai-isaugo/
    3. Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. Kaunas,2007
    4. Ciesiūnienė L. Kontroliuojant astmą galima gyventi visavertį gyvenimą. Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras.
    5. Ustinovičienė R. Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo Lietuvoje apžvalga 2015 m. Higienos instituto informacinis leidinys.
    6. Alerginiai susirgimai Lietuvoje: Ligotumas ir tendencijos 2015 m. Higienos instituto informacinis leidinys.
     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   
    2017-04-24

    Europos imunizacijos savaitė balandžio 24 d. - balandžio 30 d.

  •   
    2017-04-07

    Šienligė